suturėti

suturėti
suturė́ti, sùturi (sutùri), -ė́jo 1. tr. M, L, Rtr, NdŽ, 1 einantį, vykstantį priversti sustoti, sulaikyti, sustabdyti: Bėgantį arklį suturė́k J. Arklys bėga keliu, bet žmogus jį sùturi Ndz. Suturė́jau arklius, truputį žingsnio pavažiavau Ob. Katros stalgios karvės, tai nesuturė́si Sb. Aš einu, telyčias suturė́siu Dv. Kad nebūt suturė́ję an kelio, tai nebūč pasvėlinęs Dbk. Eina jis, kur jis nori, nesuturė́si Drsk. Suturė́k vaiką, da sprandą nusisuks Vp. Tu gi suturỹ vaikus! Str. Prie Nemuno suturė́jo vokiečius Jnšk. Vario durys, geležiniai pančiai manęs nesuturėjo V.Krėv. To briedžio greitumėlis – tik gaudyk akimis, čia buvo, čia nebėra, ugnis ir vanduo nesuturės pabėgėlio Blv. Duonakepė sako: – Tu bėk, aš laumę suturėsiu LTR(Dglš). Jau sulojo juodi kurtai ant mano žirgelio. – Suturėki, uošvytėle, ruduosius kurtelius LTR(Ktv). | refl.: Led led susiturė́jau, būčia in Strėvą ingriuvęs Žž. Buvo beinąs čionai, al vėl susiturė́jo LKKVII188(Krs). Buvau paskėlus eit, i vė[l] susturė́jau Klt.priversti paklusti, sutramdyti: Ką tu suturė́si, lekia kaip pasiutęs! Pnd. | Vėjo nesuturė́si, anas nai drūtesnis an svieto Nmč. ^ Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesuturiamas (ugnis ir dūmai) Pn. 2. tr. M, L, Rtr, NdŽ, , Slm, Ad, Ml neleisti ką daryti, uždrausti: Negi mažas suturė́t, negi klausias jau mūsų Skdt. Tik močia sùturi, išnešt ana jam akis Klt. Tegul eina tan miestan, nesuturė́si Adm. Nereikia sūnaus suturėti nuo mokslo, jei jis nežada būti kunigu TS1896,10. | refl.: Norėjau žieminį [paltą] siūtis, bet vėl susiturė́jau Jnšk.sutrukdyti kokį veiksmą, procesą, sustabdyti, sulaikyti: Tik prasideda karas, ir sùturi mašinas Lel. Tuomet suturėjo laivus prie didelios salos MPs. Te suturė́ta, kap leidžia, tai paskelia vanduo Btrm. Kunigas liepė suturė́t vargonus, kad ana giedot Rod. Negalėjo suturė́t kraujo Aps. Suturė́jom šiap tep gyvą pieską su žolynais Drsk. Dievmedžio skystimas suturi plaukų birimą . Kai davė, kai davė [šaltis] – i medžius suturė́[jo] (nesprogsta) Švnč. Kas žino ugnies vardą, tas, neduok Dieve, ugnelei pasikėlus gal suturėti LMD(Sln). Saulė dabar degina, o lietus žliaugia, tai nesuturė́si Jon. Ir lietus iš dangaus buvo suturėtas Skv1Moz8,2. Sutverdamas pragarą, Viešpats teipogi parodė mums mylestą, nes par tai norėjo mumis suturėti nu pikto M.Valanč. | prk.: Jau buvo suvis blogai – tik tavo pinigai suturė́jo Ktk. ^ Paleidęs akmenį (iš rankos Mrj) nesuturėsi LTR(Plng).
nesuturimaĩ adv.: Metai nesuturimai eina, jaunystė praūžė kaip sapnas M.Katk. | refl. NdŽ, 1, : Apsirgo an kokliušo, kosti, kosti, kosti ir nesùsturi Btrm. Nuej[o] Dubičiuosna [ežeras] ir susturė́j[o] Pls. Vandenio dėjo kompresus, tada susiturė́jo kraujas Upn. Sauso šieno padaviau teliokui, tai susturė́[jo] vidus Klt. Tūpčiojo tūpčiojo vaikas, oran nepraeina, viduriai susturė́jo Klt. Po lieti [kremblių] bus, dartės susturė́j[o] augt Drsk. Medetkų išverdi, nuog jų ir susìturi (nepersileidi) Upn.
3. tr. neleisti pasireikšti, likti nepastebimam, sutvardyti: Pamatė, ateina pulkas burliokų, anas ir kvapą suturėjo, kad jo negirdėtų LMD. Vos galėjo suturėti ašaras savo akyse J.Balč. Negalėjau džiaugsmo ašarų suturėti . Tylenis klausėsi, vos galėdamas suturėti pasibjaurėjimą visai tai kalbai K.Bor. | refl. , : Žodį žioptelėk ir susiturė́k J. Vos susiturėjau pikto žodžio nepasakęs Vvr. Neseka susturė́t ir nieko nesakyt [pačiai] Drsk. Kitam pasakai, paaiškini, ir jis tuojau susìturi Mrj. Ana nesusìturi, neklauso Dgp. Kai pradeda ūturt, tai negali susturė́t Klt. Sustùryte, ką jūs klegat! GrvT92. Reikia susturė́t senam, nevalgyt visa ko Skdt. Nebegalì nuo gėrimo susiturė́t Grž. Kai nesusìturi [gerdami], tai ir ažsimuša su maciklietkom Lel. Jis nesusiturė̃s nepadaręs iškados Slv. Aš tankiai susituriu piktai daręs vien gėdos dėlei Blv. Nemokėdami susiturėti nuo pavydo ar neapykantos, nesidrovi reikšti savo nenuoseklios nuomonės . Ponas pradėj[o] juoktis. Itas ponas ir negal susiturėt LTR(Dv). 4. tr. išsaugoti, išlaikyti: I Petrui ūkį suturė́jo Jnš. 5. tr. areštuoti: Mane suturė́jo Rodūnioj Rod. 6. intr. NdŽ, Gs, Pc, Škn, Up, Vkš, Vdk daugeliui atvesti (jauniklius): Visos karvės jau suturėjo, susivedė, tai turim jau pieno Š. Jau karvės abidvi buvo suturė́jusios Skd. Tai bus pieno, kai visos karvės suturė̃s Skr. Būdavo, karvės kaip sutùri, tai atsivalgom krekenos Sml. Po Kalėdų suturė́jo karvės, atsirado i varškės Krš. Žiemą karvės kai sùturia, mes krekenus išmilžiam Škt. Pieno nebuvo: karvės buvo nesuturė́jusios Šts. Kiaulės suturė́jo į rugienas Šts. Abi [avys] sykiu suturė́jo Skr.apsivaikuoti: Niekaip ta karvė nesùtura – penkioleka dienų užejo Krš.
◊ dantìs (liežiùvį) suturė́ti nutylėti: Jaunam visur reikia dañtys suturė́t Trgn. Suturỹ liežiùvį! Lkm. Kap pati paleistuvė, tai ir an kitų liežiùvio nesùturi Švnč.
šìrdį suturė́ti susilaikyti, neleisti pasireikšti jausmams: Kad mano širdìs suturimà buvus, tai nevažiavus iš Latvijos Prng. Širdį ir upę sunku suturėti Mair.
\ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sutūrėti — sutūrėti, sutū̃ri (sùtūri), ėjo Š, Rtr, NdŽ žr. suturėti: 1. BŽ22, Vkš Sutūrėkiat arklius, ka vežimą nesudaužytum Kv. Įsikibo į gardis i arklius anam sutūrėjo Yl. Milicininkas norėjo [nusikaltėlį] sutūrėti, davė [su mašina] į stulpą Krš. ║ Kur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlaikyti — Š 1. tr., intr. neleisti ką padaryti, sukliudyti, sutrukdyti, suturėti: Atlaikiaũ virstantį J. Vandenį atlaikyti KII173. Dabar ir jam jau sunku atlaikyti ašaras I.Simon. Ar atlaikysi, jeigu ji norės už jo išeiti! Skr. Arklius nebuvo galima taip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutūrėjimas — sm. (1) 1. Rtr, Ser → sutūrėti 1. 2. refl. KŽ → sutūrėti 3 (refl.). tūrėjimas; atsitūrėjimas; ištūrėjimas; nutūrėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antturėti — antturėti, añtturi, ėjo (ž.) tr. 1. laikyti, išlaikyti, remti (ppr. konkretų objektą): Šaknys medžio tuo medžiui valija, jog jį anttur ne vien statį žemėje, bet dar daug jam naudingesniomis yra S.Dauk. Toksai grumtas gerai išgyvenant jį par 20… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apturėti — apturėti, àpturi, ėjo tr. K 1. Q76,162,538, SD124,117, SD44,180,235, H172, R, R59,125,187,360, MŽ, MŽ79, 164,248,482, Sut, KlG169, M, BzB272, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Grg gauti, pasinaudoti, įsigyti sau: Įgyju, gaunu, apturiu SD185. Įgyt rūpinuosi,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptūrėti — aptūrėti, aptū̃ri, ėjo Š, KŽ 1. Š žr. apturėti 1. 2. Ser, KŽ žr. apturėti 5. ║ refl. Š. tūrėti; aptūrėti; atitūrėti; datūrėti; ištūrėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atiturėti — atiturėti, atìturi, ėjo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturėjau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturėdavo, ir gan Brž. Daug krito… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitūrėti — atitūrėti, atitū̃ri, ėjo, atatūrėti Š 1. tr. Š išlaikyti, nulaikyti. 2. refl. Š, KŽ žr. atiturėti 2 (refl.): Kažin ar ilgai vokytis priš mumis atsitūrės Vkš. Vienas atsitūrėjau pryš tris DūnŽ. Pryš visą pasaulį neatsitūrėsi! Krš. Argi tokia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daturėti — ×daturėti, dàturi, ėjo (hibr.) KŽ; L 1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturėt Vrn. Šalta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datūrėti — ×datūrėti, datū̃ri (dàtūri Trk, Als), ėjo žr. daturėti: 1. Vilksuos ką lengviau, nebgaliu detūrėti DūnŽ. Koja taip labai skausta – nebgaliu datūrėti Šauk. Labai strėnos skausta, nebdètūru Krp. Negalėjau datūrėti, įsimečiau į prūdą skalauti [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”